Šiandien daugelis šeimininkų gali pasigirti, kad jų namuose gausu įvairiausių dekoratyvinių augalų – žydinčių ir lapuočių, sezoninių ir visžalių, mažų ir didelių. Tarp šios namų floros įvairovės floristai ypač pabrėžia fikusus, kurie įrodė, kad nėra kaprizingi ir kad bet kurį interjerą gali papildyti gyvumo ir gaivumo natomis.
Fikusų tėvynė – Ramiojo ir Indijos vandenynų, Viduržemio jūros ir Pietų Afrikos šalys. Šiose atogrąžų zonose auga dauguma fikusų rūšių – ir medžių, ir krūmų, ir vijoklinių augalų. Žinoma, yra egzempliorių, mėgstančių vidutinio klimato sąlygas, pavyzdžiui, figos arba Fícus cárica, aptinkamos Kaukaze, Pietų Krymo pakrantėje ir Karpatuose. Ir vis dėlto, nepaisant tokios spalvingos gamtinės aplinkos, ficusai labai gerai prisitaiko prie dekoratyvinės egzistencijos. Tai vieni iš nedaugelio augalų, kurie gali būti tamsioje vietoje ir nereikalauja dažno laistymo. Taip pat fikusai atitinka estetinį savininkų skonį, nes priklausomai nuo rūšies turi skirtingą lapų spalvą ir formą, paties augalo aukštį ir gali augti kaip bonsai.
Pagrindinės fikusų rūšys
Buitinių fikusų yra kelios rūšys, labiausiai paplitusios namų gėlininkystėje. Pavyzdžiui, gerai žinomas fikusas Ficus elastica, kurio arsenale yra kelios variacijos, besiskiriančios lapų spalva ir forma – jie gali būti vienspalviai, odiški, viršūnė primena lašo formą, gali būti su geltonomis juostelėmis ir ryškiomis dėmėmis. Ši rūšis auga gana sparčiai: nuo pavasario iki rudens, jei tinkamai prižiūrima, ji duoda po vieną lapą per savaitę. Nuotraukoje pateikiamas kaučiukinis fikusas:
Kita, ne mažiau populiari namų gėlė – Ficus benjamina. Jis yra „kraujo“ giminaitis kaučiukmedžiui, nepaisant to, kad yra smulkiažiedis ir yra įvairiaspalvis. Jo šakos yra elastingos – augalui augant jos lankstosi įvairiomis kryptimis, todėl ši rūšis ypač elegantiška. Benjamino fikusas paprastai į vieną vazoną sodina kelis individus, kad kamienai galėtų susipinti arba susijungti į dekoratyvų kamieną. Jį taip pat galima auginti kaip bonsai, kurie yra labai egzotiški. Nuotraukoje matote Benjamino įprasto sodinimo ir kaip bonsai pavyzdžius:
Kitas šio nuostabaus augalo atstovas yra Ficus binnendijkii. Ši rūšis išsiskiria pailgais odiškais lapais, kurie viršuje šiek tiek lenkti. Žievės spalva varijuoja nuo šviesiai pilkos iki rudos su baltomis juostelėmis. Binnendijki yra labai ištvermingas fikusas, jis gerai jaučiasi ir ant šiaurinės palangės, ir kambario viduryje. Šios rūšies atstovą galite pamatyti nuotraukoje:
Ne mažiau patraukli ne tik išvaizda, bet ir jų natūralios buveinės būdas yra Ficus benghalensis. Tiesa, tropikuose jis išgyvena stipresnio medžio sąskaita – pradeda gyvenimą ant vienos iš šakų, paleisdamas žemyn oro šaknis, kurios, pasiekusios žemę, suformuoja savo kamieną. Taigi fikusas toliau auga ir tiesiog „uždusina“ augalą, ant kurio gyvena. Namuose fikusas elgiasi kiek kitaip, tačiau ir čia, jei tinkamai prižiūrimas, jis gali parodyti savo „sugebėjimus“ ir tiesiog užaugti iki lubų. Šios rūšies išoriniai požymiai šiek tiek panašūs į kaučiukinio, tačiau skiriasi lapų šiurkštumu. Jį galite pamatyti nuotraukoje:
Fikusų šeimoje yra ne tik didingų gražuolių, bet ir miniatiūrinių gėlių. Pavyzdžiui, mažasis arba nykštukinis fikusas (Ficus pumila) – mielas augalas, galintis papuošti jūsų namų gėlyną.
Paprastai jis auginamas kaip ampelinis augalas: pakabinamame vazone arba apvyniotas aplink stulpą. Jei užsiimate šiltnamių verslu, šis fikusas priežiūrai jums padėkos už gausų rutulišką žydėjimą, kuris būdingas ir kitiems jo giminaičiams. Nuotraukoje „trupinėlis“ pavaizduotas visu savo grožiu:
Be augimo fikusai dar skiriasi sudėtingomis lapų formomis. Taigi, pavyzdžiui, fikusas Ficus triangularis savo išvaizda gali suklaidinti kiekvieną, kuris nesigilina į visas botanikos subtilybes. Tačiau, nepaisant visko, šį nuostabų fikusą pakankamai lengva prižiūrėti, nors jis ir nemėgsta skersvėjų ir staigių aplinkos pokyčių. O jei dar šiek tiek patrumpinsite ūglius, jis džiugins grakščia karūna ir žydėjimu, panašiu į uogas.
Nuotraukoje pavaizduotas trikampis fikusas:
Kalbant apie nuostabą dėl jo išorinių duomenų, netoli nuo jo giminaičio Ficus lyrata. Tai nuostabus augalas, kurio lapai savo forma primena smuiką ir siekia 50-60 cm ilgio. Tačiau šis fikusas yra labai kaprizingas savo priežiūroje: jei neįvykdomi visi jo „reikalavimai“, jis gali reaguoti visišku lapų numetimu. Jo priežiūrai reikia didelės drėgmės, o tai reiškia, kad fikusą reikės dažnai laistyti, o tai gali kelti rūpesčių daugeliui kambarinių gėlių gerbėjų.
Tačiau Ficus Dull (Ficus retusa) neišsiskiria kažkuo ypatingu, tačiau, nepaisant to, jis labai gražus kaip namų gėlė. Už tokio paprastumo slepiasi elegantiški ryškiai žali, blizgantys lapai, kurie, tiesą sakant, traukia kitus. Natūraliomis sąlygomis fikusas auga kaip banjanas, išleisdamas oro šaknis, apipindamas jas galingu kamienu. Iš prigimties neryškus fikusas nereiklus – jis labai patogus, ypač užsiėmusiems žmonėms, kurie neabejingi kambariniams augalams. Šio augalo tėvynė – Azija ir Malaizija.
Nuotraukoje matote paprastą, bet elegantišką žiedą:
Fikusų priežiūra namuose
Jau ne kartą minėjome, kad fikusai neblogai pakelia pavėsingas namų vietas, tačiau geriau su jais elgtis be fanatizmo ir apskritai neuždaryti augalo nuo šviesos. Vasarą savo „žaliajam augintiniui“ galite suteikti gryno oro, išnešdami jį į sodą ar balkoną, tačiau atminkite, kad fikusai nepakenčia skersvėjų, todėl iš anksto pasitikrinkite, ar tai gera idėja jūsų atveju. Jos taip pat nemėgsta staiga pakeisti aplinką – kad augalas nepatirtų streso, geriausia iš anksto surasti tinkamą vietą namuose. Be to, prižiūrint fikusą namuose, reikia daug laistyti, purkšti ir trinti lapus. Svarbi sąlyga – švarus, pastoviai kambario temperatūros vanduo.
Kuo galima maitinti fikusus
Šeriant šį augalą, reikėtų atsižvelgti į jo „biologinį laikrodį“, t. y. į tai, kad pavasario-vasaros-rudens laikotarpiu jis aktyviai auga. Šiuo metu namuose auginamam fikusui reikia ne tik skirti daugiau dėmesio išorinėms jo egzistavimo sąlygoms, bet ir stimuliuoti natūralius procesus, t. y. tręšti. Čia galima naudoti kompleksines trąšas arba patiems pasigaminti tirpalą, kaip aprašyta: sumaišykite 0,5 g superfosfato, 0,1 g kalio druskos, 4 g amonio salietros ir užpilkite vienu litru vandens.
Patarimai, kaip persodinti fikusą
Jei nuspręsite persodinti fikusą, jums reikės specialiai surinktos žemės iš smėlio, durpių ir lapų žemės dalių. Pirmiausia ant vazono dugno turėtumėte uždėti drenažo sluoksnį, tada užpilti fikusui skirtą žemę ir tik tada pasodinti augalą. Jei jis jaunas, geriau, kad žemė būtų labiau išpurenta, o jei subrendęs, tada tankesnė.
Jei nenorite, kad fikuso lapai nukristų, geriau venkite vandens sąstovio. Kad tai padarytumėte, nepamirškite, kad dirvožemis turi būti nusausintas ir periodiškai purenamas.
Naują fikusą geriau persodinti kartą per vienerius ar dvejus metus, o senuoju geriau rūpintis rečiau. O jei jus domina, kaip iš suaugusio auginti fikusą, turėtume atskleisti labai subtilią temą – dauginimąsi. Tiesa ta, kad šis laikotarpis ateina tik vasarą, kai augalas pamaitinamas, sustiprinamas ir pasiruošęs išsiskleisti į kelis vazonus. Dauginimas vyksta atskiriant viršutinius arba šoninius lapus su auginiais, kurį laiką padėtais į stiklinę su vandeniu. Kai lapas turi šaknis, jį galima persodinti į žemę. Taip savo kolekcijoje turėsite naują fikusą.
Kokiomis ligomis serga fikusai?
Jau daug kalbėjome apie tai, kaip prižiūrėti fikusą, kad jis augtų didelis ir stiprus, tačiau vis tiek yra ligų, kurios pažeidžia augalo dalis arba visą augalą. Jei jūsų augalas serga, yra keli paaiškinimai: pirma, tai gali būti organinė liga, antra – kenkėjai, trečia – sumažėjęs priežiūros lygis. Jei tai nėra pirmasis ir antrasis, tuomet turėtumėte būti atidesni augalui, kitaip jis gali pradėti mesti lapus ar net žūti.
Kalbant apie ligas, jos gali būti skirtingo pobūdžio ir pasireikšti įvairiais būdais. Taigi antraknozė yra grybinė liga, prasidėjusi nuo grybų Gloeosporium ir Colletotrichum atsiradimo. Dėl to ant fikuso lapų atsiranda rusvų dėmių, kurios vėliau perauga į tikras opas, po kurių visas augalas gali žūti. Kad išvengtumėte baisių pasekmių, turėtumėte nupjauti visus pažeistus lapus, likusias augalo dalis apdoroti fungicidais, apriboti laistymą ir reguliariai vėdinti patalpą.
Jei galinėje lapo pusėje staiga radote juodų dėmių, jūsų fikuso diagnozė nuvilia – bažnytinė šalna. Tai taip pat grybelinė liga, kurią sukelia cercospora spp. Kad ji nesukeltų augalo žūties, turite pakartoti tai, kas taikoma antrakozės atveju.
Dažniausiai pasitaikanti liga yra lašinė. Ji stebima kaip nedidelė atauga ant galinės lapo pusės, atsiradusi dėl per didelio laistymo. Dropsijos pažeisti lapai neatsinaujina, todėl juos geriau nupjauti. O jei jie pradėjo kristi savaime, reikėtų atkreipti dėmesį į priežiūros kokybę. Taip augalas reaguoja į staigius temperatūros ir drėgmės pokyčius. Kad ir kas nutiktų, turite pakeisti savo požiūrį į fikusą ir sudaryti jam kuo palankesnes sąlygas.
Jei kalbame apie kenkėjus, tai pavojingiausias fikusui yra voratinklinė erkė. Tai raudonos spalvos vabzdys, kuris pina voratinklį ant paties augalo ir siurbia iš jo sultis, todėl jis tampa vangus, ant lapų atsiranda šviesių dėmių, o kartais lapai nukrenta. Šių parazitų galima atsikratyti specialiomis cheminėmis priemonėmis, nuplaunant fikusą šiltu vandeniu arba svogūnų ir česnakų užpilu, kuriuo reikia nuvalyti lapus.
Fikusas yra išties nuostabus augalas – jis kupinas gyvybės ir energijos. Mylėkite savo augintinius.
