Iš daugybės „prijaukintų“ fikusų daugelis gėlininkų išskiria Skiautėtalapis fikusas, arba figmedį, dėl jo unikalaus gebėjimo vesti vaisius net namuose. Tikroji figmedis (Ficus carica) dėl savo vaisių dažnai vadinamas tiesiog figmedžiu ir yra kilęs iš Mažosios Azijos. Tai vienas seniausių kultūrinių ir naudingų augalų žemėje, pas mus labai populiarus kaip vazoninis augalas. Figmedžiai vertinami dėl saldžių, valgomų, žalių arba violetinių vaisių. Vazone Viduržemio jūros regiono augalai dekoratyviais lapais užauga nuo dviejų iki trijų metrų aukščio. Žiedai nepastebimi. Pirkdami ieškokite savidulkių veislių. Bavarijos figomis vadinama veislė ‘Violetta’ yra ypač ištverminga ir atspari. Pasak selekcininko, ji gali pakęsti net -20 laipsnių temperatūrą. Ne mažiau ištverminga laikoma ir veislė ‘Michurinska-10’. Šis nuostabus augalas pas mus atkeliavo iš Mažosios Azijos, o vėliau paplito Vidurinėje Azijoje, Kaukaze ir net Kryme, kur auga atvirame ore.
Skiautėtalapis fikusas natūralioje aplinkoje:
Be to, natūraliuose plotuose Skiautėtalapis fikusas aukštis gali siekti nuo 5 iki 10 m. Šio medžio kamienas labai trumpas, stora, pilkai ruda žievė. Lapai, priklausomai nuo jų buvimo vietos, gali būti vientisi, su švelniomis įpjovomis (kamieno apačioje) arba laibi, padalyti į kelias skiltis, širdies formos (kamieno viršūnėje). Be to, lapai yra pakankamai dideli, viršutinė plokštelė žvynuota, žalios spalvos, apatinė plokštelė su smulkiais plaukeliais, pilkšvai žalia. Ilgis siekia nuo 10 cm iki 25 cm, plotis – iki 20 cm, lapamakštė – 7 cm natūralioje augimo aplinkoje vienas figmedis turi kelis žiedynus:
- išskirtinai moteriškų žiedų, iš kurių išauga sultingos saldžios figos;
- vyriškieji žiedai;
- trumpaamžiai (moteriški), iš kurių išauga nevalgomi vaisiai.
Norint medį auginti namuose, kad jis duotų vaisių, užtenka tik moteriškų žiedynų, kurie duoda valgomus vaisius. Beje, Skiautėtalapis fikusas yra dvinamis augalas, o tai reiškia, kad jo nereikia apdulkinti vyriškais žiedynais.
Patys vaisiai atrodo kaip suplotas rutuliukas, skersmuo gali siekti 8 cm, su smulkiais grūdeliais viduje, labai saldūs ir sultingi.
Skiautėtalapis fikusas priežiūra namuose
Iš aukščiau pateikto augalo aprašymo aišku, kad Skiautėtalapis fikusas gerokai skiriasi nuo savo brolių ir išorinėmis savybėmis bei gebėjimu vesti vaisius net kaip dekoratyvinis augalas. Tačiau tai niekaip nepaveikė jo priežiūros, t. y. nepadarė jos apsunkinančios.
- Apšvietimas: Figmedis arba figmedis (kitas šio augalo pavadinimas) mėgsta ryškią šviesą, šiek tiek pridengtą tiesioginiais saulės spinduliais.
Skiautėtalapis fikusas mėgsta gryną orą, todėl vasarą jis gali puikiai tikti balkonui ar rožynui.
- Temperatūra: be šviesos, figos mėgsta ir šilumą. Pavyzdžiui, vasaros laikotarpiu pageidaujama oro temperatūra yra nuo +71,6°F iki +77°F, o žiemą augalas mėgsta vėsą nuo +42,8°F iki +50°F.
Kaip ir kitos fikusų rūšys, figmedis nepakenčia staigių temperatūros pokyčių – tai gali sukelti ankstyvą lapų kritimą ir kitas bėdas.
- Laistymas: Skiautėtalapis fikusas mėgsta gausiai laistyti, ypač vasarą, taip pat šiltus dušus ir purškimus. Tačiau pastarąjį būtina apsaugoti purvo plėvele arba maišeliu, kad neliktų drėgmės pertekliaus.
- Oro drėgmė: vasarą – didelė, žiemą – neleiskite orui išdžiūti.
- Persodinimas: jauni augalai persodinami kasmet, o suaugę – kartą per 2 metus, pavasarį. Pasiekusiems didelį dydį fikusams pakanka pakeisti tik viršutinį dirvos sluoksnį.
Jei pasodinsite giliau, augalas gali išleisti kelias naujas šaknis, o tai padidins vystymosi greitį.
- Maitinimas: Tręškite figas aktyvaus augimo metu, kartą per 10 dienų. Tręšti galima mineraliniais arba universaliais skystaisiais substratais.
- Dauginimasis: Skiautėtalapis fikusas dauginamos smulkinant arba sėklomis. Taikant pirmąjį būdą, reikia nupjauti gerą, maždaug 15 cm ilgio stiebą. Nupjautą dalį džiovinkite kelias valandas (10-12) ir galėsite pradėti leisti šaknis. Tam auginius reikia pasodinti į labai maistingą žemę, pavyzdžiui, smėlio ir durpių mišinį, šiek tiek palaistyti švariu, pastoviu vandeniu ir pastatyti nedidelį šiltnamį su celofaniniu maišeliu arba stikliniu indeliu. dauginant sėklomis, jas reikia nuplauti ir išdžiovinti per dieną, tada įdėti į žemę ir pastatyti šiltnamį. Pasirodžius pirmiesiems lapeliams, jas galima persodinti į vazoną.
- Genėjimas: Dėl to, kad medžiai žydi tris kartus per metus, jų genėjimo laikas yra labai nejautrus. Tačiau idealu genėti pavasarį, nes tai papildomai skatina augimą ir žydėjimą. Paprastai medžiai dėl klimato sąlygų auga gana stambiai, todėl didelis genėjimas reikalingas retai.Figmedis – Skiautėtalapis fikusas Prieš genint reikia pasirūpinti, kad atskiros šoninės šakos būtų laisvos ir gautų pakankamai saulės šviesos. Retas medis ne tik užaugins daugiau vaisių, bet ir jie bus saldesni, jei gaus geros saulės šviesos.
Genėjimo instrukcijos:- pašalinkite trukdančius ūglius
- apšvieskite vidinę krūmo dalį ir (arba) vainiką
- palikite šakų stiebus, jei norite naujų ūglių
- pašalinkite senus ūglius
- radikaliai genėkite tik tada, jei kyla senėjimo pavojus
- Priežiūros patarimai: Jei išvengsite kelių figų priežiūros klaidų, augalas augs sveikas. Nuo pavasario iki rudens figmedžius reikia laistyti reguliariai, o žiemą – labai taupiai. Kad išvengtumėte užmirkimo, vandens perteklius turi lengvai nutekėti. Balandžio-rugpjūčio mėnesiais figmedžius kas savaitę maitinkite aukštos kokybės skystomis konteinerinių augalų trąšomis. Rudenį lauke nesunokusius vaisius galima palikti kaboti. Jie toliau augs ir pavasarį duos antrą derlių.
Ligos ir kenkėjai Carica
Iš kenkėjų mums jau žinomi: skydamaris, miltligė ir voratinklinė erkė. Pastarųjų galite išvengti patręšdami augalo lapus. Tačiau miltligė gali sunaikinti augalą, todėl geriausia atsikratyti pažeistų lapų, nuvalyti fikusą drėgna kempine, taip pat galite naudoti karbonofosą. Šepetėlį galite pašalinti rankomis, o tada augalą apdoroti muiluotu tabako tirpalu. Be to, figų lapai gali nukentėti dėl drėgmės pertekliaus arba trūkumo.
